„Šia dainą parašiau dar praeitą pavasarį, ikvėpta savo santykių.
Nemeluosiu, jog tuo metu teko priimti nemažai sunkių sprendimų, dėl
kurių grįžau į Lietuvą“, – prisimena Džesika. „Ilgai buvau įkalinta savo
pačios galvoje, negalėdama išsilaisvinti iš negatyvių minčių. Tuo metu
buvo sunku matyti gražią gyvenimo pusę, buvau nežmoniškai priklausoma
nuo kito žmogaus. Buvau perdaug prisirišusi, nebemokejau eiti pati.“

„Kūrinio tekstas pasakoja apie baimę prarasti sau artimą žmogų, nes,
rodos, niekada nebesutiksi tokio kaip jis, visada jo ieškosi kituose
veiduose, kitų žmonių elgesy, išvaizdoje, vietose, kuriose yra tekę būti
kartu”, – atskleidžia dainų kūrėja. Manau, jog žmonės linkę per daug
galvoti ir mažai daryti, kas santykiuose gali būti nuodinga ir trukdo
žengti į prieki. Dabar kiekvieną kartą klausydama šią dainą prisimenu
save tada, džiaugiuosi, kad tapau savarankiška ir gyvenu labiau dėl
savęs.”