„Šia dainą parašiau dar praeitą pavasarį, ikvėpta savo santykių. Nemeluosiu, jog tuo metu teko priimti nemažai sunkių sprendimų, dėl kurių grįžau į Lietuvą“, – prisimena Džesika. „Ilgai buvau įkalinta savo pačios galvoje, negalėdama išsilaisvinti iš negatyvių minčių. Tuo metu buvo sunku matyti gražią gyvenimo pusę, buvau nežmoniškai priklausoma nuo kito žmogaus. Buvau perdaug prisirišusi, nebemokejau eiti pati.“

„Kūrinio tekstas pasakoja apie baimę prarasti sau artimą žmogų, nes, rodos, niekada nebesutiksi tokio kaip jis, visada jo ieškosi kituose veiduose, kitų žmonių elgesy, išvaizdoje, vietose, kuriose yra tekę būti kartu”, – atskleidžia dainų kūrėja. Manau, jog žmonės linkę per daug galvoti ir mažai daryti, kas santykiuose gali būti nuodinga ir trukdo žengti į prieki. Dabar kiekvieną kartą klausydama šią dainą prisimenu save tada, džiaugiuosi, kad tapau savarankiška ir gyvenu labiau dėl savęs.”