Naujoji grupės „Pikaso“ daina atskleidžia istoriją, kupiną siekio suprasti, kodėl žmonės išgyvena skirtingus pojūčius. Kaip išsaugoti ir sutvirtinti ryšį, ar būtina paleisti vienas kitą, kai meilė džiugina ir slegia vienu metu?

Po penkerių metų pertraukos į grupę sugrįžęs Tomas sako, kad kūrinio nuotaika jam artima: „Nors su „Pikaso“ nariais visada buvome ne tik viena komanda scenoje, bet ir geri bičiuliai gyvenime – vieną dieną nusprendžiau išeiti. Vėliau buvo akimirkų, kai atsirado dvejonių, ar teisingai pasielgiau. Galiu pritaikyti tą posakį sau, kai negali kartu ir atskirai. Ieškojau atsakymų viduje, ko noriu ir siekiu, ko reikia mano artimiausiems žmonėms, kur yra atsakomybės ribos už šeimą ir saviraiškos laisvė. Gyvenimas viską sudėliojo į savo vietas, jaučiu harmoniją ir pilnatvę.“

Haroldas naujoje dainoje įžvelgia kitą prasmę: „Kas bent kartą mylėjo gyvenime ir susidūrė su sunkumais santykiuose žino: patys stipriausi išgyvenimai būna tada, kai nutolusio mylimo žmogaus vertė atrodo dar didesnė. Tačiau tai ne visada padeda sugrąžinti artumą. Bet stengtis susivokti, kas vyksta – labai svarbu. Kitaip neužbaigti santykiai, neišsakyti žodžiai, neišsiaiškintos situacijos užguls kasdienybę nepakeliama našta.“

Roko teigimu, dar vieną svarbų ir dainos turinį papildantį socialinį akcentą suteikia nufilmuotas vaizdo klipas: mergina ant stogo – lyg pulsuojanti širdis.

“Vis daugiau žmonių ima garsiai kalbėti apie psichinę sveikatą: panikos atakas, depresiją. O nelaiminga meilė – vienas iš ryškiausių pėdsakų žmogaus galvoje ir širdyje paliekančių potyrių. Praeina laikas, kol susiprantama, kad kažkas yra negerai su manimi pačiu arba su artimu žmogumi. Todėl kalbėti apie savijautą ir mintis reikia garsiai, o bučiuoti ir palaikyti – tyliai. Mums duota dovana kalbėti, pasakyti, papasakoti – nebijokime atrodyti pažeidžiami. Istorija tęsiasi…”