„Sveikatos kultūra“ – radijo viktorinų ciklas sveikos gyvensenos ir psichikos sveikatos temomis Lietuvos gyventojams.

Viktorinų metu pateikiamos rekomendacijos kaip stiprinti gyventojų psichikos sveikatą, skatinti sveikiau maitintis ir mankštintis, atsisakyti žalingų sveikatai įpročių, išvengti sužalojimų, mažinti infekcinių ir neinfekcinių ligų ir kitų sveikatos sutrikimų paplitimą. Viktorinos metu pateikiama informacija apie klaidingas nuostatas, pagalbą formuojant ir palaikant sveikos gyvensenos bei psichikos sveikatos įgūdžius. Rinkimės sveiką ir aktyvią gyvenseną!

2022 m. gegužės 7 d.

Vasara artėja, iki jos lieka mažiau nei mėnuo. Jau pastebime, kad saulės daugiau, todėl norime pasidalinti patarimais, kaip nuo saulės apsaugoti akis. Konkrečiais ir vertingais patarimais dalinasi gydytojas oftalmologas, chirurgas Almantas Makselis. Bičiuliai, norisi visiems palinkėti saulėtų ir gerų orų, nepamirškite ką tik išgirstų gydytojo rekomendacijų. Tebūnie akiniai nuo saulės ne tik vienas pagrindinių šiltojo sezono stiliaus atributų, bet ir svarbi apsaugos priemonė. Tiek šįkart „Sveikatos kultūroje“, kuri su jumis atsisveikina ilgesniam laikui.

 

2022 m. balandžio 30 d.

Pavasarį vis daugiau saulės, o orams sušilus lauke norėsis būti kuo ilgiau. Svarbu nepamiršti pasirūpinti savo oda, kurios išvaizda nesisaugant gali pasikeisti. Todėl pakalbėkime apie melazmą – dažniausiai ant veido atsirandančias tamsesnes dėmes. Gydytoja dermatologė Jurgina Ūselienė papasakojo kodėl atsiranda melazma, kas ją skatina ir ką galime padaryti, kad jos išvengtume. Bičiuliai, norisi visiems palinkėti saulėtų ir gerų orų, nepamirškite ką tik išgirstų dermatologės rekomendacijų. Pavyzdžiui, kremai nuo saulės leis mėgautis taip mėgstamomis saulės voniomis nerizikuojant savo sveikata.

 

2022 m. balandžio 23 d.

„Sveikatos kultūroje“ šįkart atsitraukime nuo ypač malonių temų apie pavasarį, saulę ir atostogas. Verčiau su medikais pabendraukim apie tai, kas gali tas atostogas sugadinti. Negalima atmesti, kad apendicitas. Šis uždegimas gali prasidėti staiga. Ką daryti jam prasidėjus ir ką žinoti apie jį? Viską paaiškina chirurgas Simonas Ūselis. Pradžioje užsiminiau, kad staigiai paūmėjęs apendicitas (ko gero) gali sugadinti atostogas. Jau geriau jas sugadintų prasti orai nei medicinės problemos. O kadangi po truputėlį turbūt visi jau imame planuoti poilsį šiltuoju metų laiku, tai norisi palinkėti, kad neišsipildytų scenarijus kaip tame posakyje, jog „po atostogų reikia laiko pailsėti“ – svarbiausia geras ir kokybiškas poilsis, kad vėl būtume darbingi ir geros nuotaikos.

 

2022 m. balandžio 16 d.

„Sveikatos kultūroje“ pakalbėkime apie pavasarį, saulėtus orus ir, aišku, jau visai netrukus prasidėsiantį poilsio sezoną. Medikai perspėja, kad šiltuoju metų laiku reikia pagalvoti ne tik apie malonumus, bet ir apie sveikatą. Saulė kartais gali tapti pikčiausiu odos priešu, tad reikia šį tą daugiau žinoti apie apgamus. Svarbiausius akcentus šia tema sudėliojo gydytoja dermatologė Jurgina Ūselienė. Bičiuliai, norisi visiems palinkėti saulėtų ir gerų orų, nepamirškite ką tik išgirstų dermatologės rekomendacijų. Visa tai tam, kad saulė būtų draugė, o ne priešė. Juolab sakoma, kad kartu su pavasario saule (ir, žinoma, Velykomis!) į žemę sugrįžta gyvenimas ir džiaugsmas.

 

2022 m. balandžio 9 d.

Praėjusią savaitę „Sveikatos kultūroje“ kalbėjome apie alergiją maistui, konkrečiai – kai kuriems maisto produktams. Šįkart pabendraukime apie alergiją žiedadulkėms, ypač aktualią pavasarį. Kokie augalai alergizuoja labiausiai? Kaip alergiškiems žmonėms reikėtų elgtis pavasarį? Apie tai mūsų ekspertė – profesorė Rūta Dubakienė. Ji yra gydytoja alergologė. Bičiuliai, nors ir sakoma, kad „alergijų neišgydysi“, tikimės, kad su šiais „Sveikatos kultūros“ patarimais iš mūsų ekspertų gyventi bus gerokai lengviau. Beje, „Sveikatos kultūroje“ negalime neatkreipti dėmesio į karo Ukrainoje temą. Jeigu jaučiate nerimą, baimę ar įtampą dėl pastarojo meto įvykių Ukrainoje, savo jausmais ar išgyvenimais galite pasidalinti su emocinės paramos linijų savanoriais bei specialistais. Paskambinę telefonu 1809 susisieksite su Vaikų linija, Jaunimo linija, Tėvų linija, Vilties linija, Pagalbos moterims linija ir Sidabrine linija. Emocinė parama, prireikus, teikiama ir rusų kalba – tai gali būti aktualu nuo karo tiesiogiai nukentėjusiems ukrainiečiams.

 

2022 m. balandžio 2 d.

Jau prieš savaitę „Sveikatos kultūroje“ pabendravome apie alergijas. Konkrečiai – apie odos alergiją, kurią sukelia kai kurios buitinės chemijos priemonės. Šįkart kalbėkime apie maistą. Kodėl vieni žmonės gali valgyti visus produktus, o kiti turi atsakingai rinktis ką deda į burną? Kuo alergija maistui skiriasi nuo maisto netoleravimo? Šįkart mūsų ekspertė – profesorė Rūta Dubakienė. Ji yra gydytoja alergologė. Bičiuliai, rekomenduojame jums maitintis sveikai ir, kaip sakoma, į burną nedėti „kas po ranka“. Maistą reikia rinktis atsakingai, svarbu, kad jis būtų vertingas mūsų organizmui. Ir, aišku, jeigu apima bloga savijauta, verta paieškoti priežasties – gal kaltas netinkamas maistas, kurį valgote? Tad „Sveikatos kultūros“ patarimai, tikiuosi, padės jums jaustis geriau. Beje, „Sveikatos kultūroje“ negalime neatkreipti dėmesio į karo Ukrainoje temą. Jeigu jaučiate nerimą, baimę ar įtampą dėl pastarojo meto įvykių Ukrainoje, savo jausmais ar išgyvenimais galite pasidalinti su emocinės paramos linijų savanoriais bei specialistais. Paskambinę telefonu 1809 susisieksite su Vaikų linija, Jaunimo linija, Tėvų linija, Vilties linija, Pagalbos moterims linija ir Sidabrine linija. Emocinė parama, prireikus, teikiama ir rusų kalba – tai gali būti aktualu nuo karo tiesiogiai nukentėjusiems ukrainiečiams.

 

2022 m. kovo 26 d.

Praėjusią savaitę „Sveikatos kultūroje“ kalbėjome apie tai, kaip tinkamai rūpintis savo oda, kad būtų galima džiaugtis gražia išvaizda. Šįkart pabendraukime apie problemą, su kuria susiduria nemažai žmonių. Kodėl kai kurios buitinės chemijos priemonės sukelia alergiją? Kokias priemones rinktis, kad to būtų galima išvengti? Šįkart mūsų ekspertė – Ingrida Stulgienė iš Vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Dalis gydytojų prognozuoja, kad artimiausiais metais alergiškas bus kas antras europietis. Tokios prognozės daromos stebint, kad aplink mus vis daugiau įvairios chemijos, kuri gali dirginti odą, kvėpavimo takus ir, savo ruožtu, sukelti alergiją. Atkreipkite į tai dėmesį. Tad „Sveikatos kultūros“ patarimai, tikiuosi, padės jums švara namuose pasirūpinti saugiai. Beje, „Sveikatos kultūroje“ negalime neatkreipti dėmesio į karo Ukrainoje temą. Jeigu jaučiate nerimą, baimę ar įtampą dėl pastarojo meto įvykių Ukrainoje, savo jausmais ar išgyvenimais galite pasidalinti su emocinės paramos linijų savanoriais bei specialistais. Paskambinę telefonu 1809 susisieksite su Vaikų linija, Jaunimo linija, Tėvų linija, Vilties linija, Pagalbos moterims linija ir Sidabrine linija. Emocinė parama, prireikus, teikiama ir rusų kalba – tai gali būti aktualu nuo karo tiesiogiai nukentėjusiems ukrainiečiams.

 

2022 m. kovo 19 d.

Labai svarbu tinkamai rūpintis savo oda – tam, kad būtų galima džiaugtis savo išvaizda. Todėl „Sveikatos kultūroje“ šįkart pokalbis su gydytoja dermatologe Jurgina Ūseliene, kuri paaiškina, kas yra aknė, kas ją sukelia, kaip jos išvengti ir kaip, prireikus, gydyti. Nelaimės, o ir spuogai, po vieną nevaikšto. Jei jau koks nenaudėlis išdygo ant kaktos, žiūrėk, kitas pasirodė ant smakro. Tad „Sveikatos kultūros“ patarimai, tikiuosi, padės išvengti šitų įkyrių „grožio nelaimių“. Beje, „Sveikatos kultūroje“ negalime neatkreipti dėmesio į karo Ukrainoje temą. Jeigu jaučiate nerimą, baimę ar įtampą dėl pastarųjų savaičių įvykių Ukrainoje, savo jausmais ar išgyvenimais galite pasidalinti su emocinės paramos linijų savanoriais bei specialistais. Paskambinę telefonu 1809 susisieksite su Vaikų linija, Jaunimo linija, Tėvų linija, Vilties linija, Pagalbos moterims linija ir Sidabrine linija. Emocinė parama, prireikus, teikiama ir rusų kalba – tai gali būti aktualu nuo karo tiesiogiai nukentėjusiems ukrainiečiams.

 

2022 m. kovo 12 d.

Ne tik žiemą, bet ir ankstyvą pavasarį svarbu tinkamai rūpintis savo oda. Todėl „Sveikatos kultūroje“ šįkart pokalbis su gydytoja dermatologe Jurgina Ūseliene, kuri pateikia konkrečius praktiškus patarimus kaip rūpintis veido ir rankų oda. Yra posakis – „oda kaip kūdikio“. Tikimės, kad šiandien išgirsti patarimai jums padės gyventi sveikiau ir, žinoma, patogiau. Beje, „Sveikatos kultūroje“ negalime neatkreipti dėmesio į karo Ukrainoje temą. Jeigu jaučiate nerimą, baimę ar įtampą dėl pastarųjų savaičių įvykių Ukrainoje, savo jausmais ar išgyvenimais galite pasidalinti su emocinės paramos linijų savanoriais bei specialistais. Paskambinę telefonu 1809 susisieksite su Vaikų linija, Jaunimo linija, Tėvų linija, Vilties linija, Pagalbos moterims linija ir Sidabrinė linija. Emocinė parama, prireikus, teikiama ir rusų kalba – tai gali būti aktualu nuo karo tiesiogiai nukentėjusiems ukrainiečiams.

 

2022 m. kovo 5 d.

Ko gero daugelis jau pajutome artėjant tikrąjį pavasarį. Praėjusią savaitę „Sveikatos kultūroje“ šiek tiek pabendravome apie išvaizdą, kuria tradiciškai dalis žmonių susirūpina būtent pavasarį. Šįkart pakalbėkime moterims aktualia tema, ypač toms, kurios visai neseniai laukėsi arba tebesilaukia mažylio. Štai medikai sako, kad svarbu daugiau žinoti apie tai, kaip po gimdymo atsikratyti pilvo. Tai ne tik estetinis, bet ir sveikatos klausimas, kuris, pasak „Sveikatos kultūros“ ekspertų, yra labai aktualus. Nors dažniausiai padėtį galima pagerinti sportuojant, kartais padėti gali ir gydytojai. Kaip? Į šį klausimą atsako chirurgas dr. Simonas Ūselis. Bičiuliai, linkime jums sėkmingų pokyčių, jeigu ryžotės ką nors keisti savo gyvenime. Apie pokyčius į gerąją pusę mes ir pasakojame čia, „Sveikatos kultūroje“. Kiekvieną savaitę vis kita tema. Smagu, kad po šių „Sveikatos kultūros“ laidelių vis išgirstame, kad žmonės ėmėsi pokyčių, o pasiryžusieji, savo ruožtu, iš aplinkinių girdi sakant „kaip tarė, taip padarė“.

 

2022 m. vasario 26 d.

Artėjant pavasariui ir šiltesniam metų laikui turbūt daugelis susimąstome apie savo išvaizdą. Todėl „Sveikatos kultūroje“ ir pabendraukime apie papildomus kilogramus, kurių niekam, akivaizdu, nereikia. Ką gali pasakyti ir patarti gydytojai žmogui, kuris turi viršsvorio problemą? Jeigu problema nedidelė, gydytojai ir pacientai paprastai susitvarko nesudėtingai, žinoma, jeigu pacientas pats turi motyvacijos keistis. Jeigu problemos didesnės, gali prireikti ir chirurgo pagalbos. Kaip chirurgai padeda didelį antsvorį turintiems žmonėms pasakoja „Sveikatos kultūros“ ekspertas, chirurgas dr. Simonas Ūselis. Bičiuliai, linkime jums sėkmingų pokyčių, jeigu ryžotės keisti savo gyvenimą, įpročius, mitybą, ir, aišku, formas! O štai čia vienas patarimas nuo „Sveikatos kultūros“ – jeigu pokyčių imiesi, tai „nemesk kelio dėl takelio“, nors visi ir suprantame, kaip sunku kartais būna atsisakyti to, kas tiek daug metų buvo kasdienybė.

 

2022 m. vasario 19 d.

Praėjusią savaitę „Sveikatos kultūroje“ palietėme svarbią temą. Kalbėjome apie žalingų medžiagų vartojimą ir kartu su medikais aiškinomės, kaip atsisakyti priklausomybių arba kaip padėti žmogui, kuris jų turi. Šiandien pabendraukime su specialistais apie naująsias psichoaktyvias medžiagas, kurių vis daugėja. Gydytojų teigimu, sukuriama vis daugiau sintetinių medžiagų. Jų vartojimas gali turėti itin liūdnų pasekmių. Apie tai „Sveikatos kultūroje“ pasakoja gydytojas toksikologas Robertas Badaras. Permainos nėra blogai. Į naudą ir specialisto pagalba, kuri gali padėti įgyvendinti tuos pokyčius, jeigu jiems jau atėjo laikas ir norite pasijusti geriau. Kaip sakoma, nėra nė vieno žmogaus, kuris kasdien nubustų laimingas. Bet kuo dažniau, tuo geriau. Yra tų, kurie gali padėti įgyvendinti šį tikslą.

 

2022 m. vasario 12 d.

Šįkart „Sveikatos kultūroje“ kartu pabendraukime apie mūsų atžalas. Konkrečiai – paauglius. Tėvai gali pastebėti, kad paauglystėje jų vaikų elgesys pasikeičia. Tai yra normalu, jie tiesiog auga. Bet specialistai sako, kad kai kurie elgesio pokyčiai gali byloti apie tai, jog paauglys ėmė vartoti alkoholį, narkotines medžiagas ir panašiai. Tai gali nuvesti prie didelių bėdų. Kaip tėvams atpažinti, kad yra problemų? Kaip jas spręsti laiku? Šiuos klausimus mes uždavėme „Sveikatos kultūros“ ekspertei, vaikų ir paauglių psichiatrei Rasai Pakanavičiūtei. Yra posakis „Jaunystė – kvailystė“. Visgi jeigu pasitikėsime specialistais, atsižvelgsime į jų rekomendacijas, panašu, tos kvailystės ar kai kurie paklydimai nevirs didelėmis problemomis. To ir norisi palinkėti „Sveikatos kultūros“ klausytojams.

 

2022 m. vasario 5 d.

Šįkart „Sveikatos kultūroje“ pabendraukime apie vaistus. Medikai sako, kad egzistuoja didelė problema: vaistų Lietuvoje suvartojama per daug, dažnai net ir be reikalo. Kartais susiformuoja įprotis gerti vienus ar kitus vaistus – esą be jų bus blogai, nors iš tikrųjų tų vaistų net nereikia. Kas yra priklausomybė nuo vaistų ir kaip spręsti šią problemą? Pasakoja gydytojas toksikologas Robertas Badaras. Vaistų vartokite tik tiek, kiek reikia, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju arba vaistininku. O šiaip jau patarlė sako, kad nuoširdus juokas ir ilgas miegas yra geriausi vaistai gydytojo knygoje.

 

2022 m. sausio 29 d.

„Sveikatos kultūroje“ lygiai prieš savaitę kalbėjome apie tai, kaip atpažinti emocinę krizę ir padėti, pavyzdžiui, artimajam. Dabar kartu aptarkime psichologinės pagalbos galimybes, kurias rekomenduoja specialistai. Juos ir pakalbinome, o „Sveikatos kultūroje“ leisime jums išgirsti patarimus, kur kreiptis, kada blogai šeimos nariui, draugui ar pačiam. Aiškėja, kad nemokamą, taip pat skubią pagalbą galima gauti nesudėtingai. Apie tai pasakoja psichologė, Psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap. Permainos nėra blogai. Į naudą ir specialisto pagalba, kuri gali padėti įgyvendinti tuos pokyčius, jeigu jiems jau atėjo laikas ir norite pasijusti geriau. Kaip sakoma, nėra nė vieno žmogaus, kuris kasdien nubustų laimingas. Bet kuo dažniau, tuo geriau. Yra tų, kurie gali padėti įgyvendinti šį tikslą.

 

2022 m. sausio 22 d.

„Sveikatos kultūroje“ pastaruoju metu daug kalbame apie įvairias emocines krizes, nuo kurių, kaip sako psichologai, neapsaugotas nė vienas žmogus. Artimieji jas gali pastebėti, nes nemažai laiko praleidžia su žmogumi, kuriam galbūt reikalinga pagalba. Bet jis gali neigti, kad tokia pagalba apskritai reikalinga. Ką tada daryti ir kaip atpažinti emocinę krizę? Apie tai pasakoja psichologė, Psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap. Sakoma, kad „akys – sielos veidrodis“, bet atkreipkite dėmesį ir į tai, ką artimieji pasakoja, būkite dėmesingi. Galbūt jie yra susidūrę su emocine krize. Svarbiausia, kad būtų ieškoma kelio iš susidariusios padėties. O čia gali padėti ir specialistai, kurių baimintis tikrai nereikėtų. Priešingai – drąsinantis žodis gali padėti.

 

2022 m. sausio 15 d.

Šįkart „Sveikatos kultūroje“ pabendraukime apie krizes, kurios kartais ištinka. Tai – emocinės arba psichologinės krizės, kada yra apėmęs blogas jausmas, miegama prastai, jaučiamas išsekimas, o viskas aplinkui – galbūt neįdomu arba niūru. Ar laukti, kol visa tai praeis savaime? Specialistai taip daryti nerekomenduoja. Verčiau žinoti tam tikrus patarimus ir jais naudotis. O patarimus „Sveikatos kultūroje“ netrukus pateiks psichologė psichoterapeutė Simona Glodenienė. Kartais net ir vadinamieji „geros nuotaikos vadovai“ nebesijaučia gerai. Svarbu atsiradusių problemų neapleisti ir nebandyti jų „paslėpti“. Geriausia – papasakoti specialistui! Jie tikrai turi teisingų patarimų, tokių, kaip ir šie, ką tik skambėję „Sveikatos kultūroje“.

 

2022 m. sausio 8 d. 

Šįkart „Sveikatos kultūroje“ pabendraukime apie demenciją – paprastai šis sindromas atsiranda vyresniame amžiuje, bet jį, pasak gydytojų, gali lemti tai, kaip mes elgiamės nuo pat vaikystės. Kitaip tariant, jeigu vadovausimės tam tikrais patarimais ir rekomendacijomis, demencijos išvengsime arba bent jau sumažinsime riziką jai atsirasti. Kokie tie patarimai? Aiškina „Sveikatos kultūros“ ekspertė, asociacijos „Demencija Lietuvoje“ pirmininkė Ieva Petkutė. Visiems gerai žinomas posakis, kad „fizinė kultūra – sveikatos šaltinis“. Panašu, kad net ir čia jis tinka. Juolab, kaip sako „Sveikatos kultūros“ ekspertai, fizinis aktyvumas – vienas iš būdų išvengti senatvinės demencijos, apie kurią šioje rubrikoje ir kalbėjome.

 

2021 m. gruodžio 25 d.

„Sveikatos kultūroje“ pasiaiškinkime, kodėl maži vaikai emocingi ir kaip tas jų emocijas suprasti. Mūsų kalbinti ekspertai sako, kad maži vaikai savo žodynuose neturi daug žodžių emocijoms reikšti, todėl apie savo jausmus bando pasakyti veiksmais. Kartais tie veiksmai būna nemalonūs – riksmai, verkimas ir panašiai, o tėvai, pasak ekspertų, ne visuomet teisingai tai interpretuoja. Kodėl? Kaip spręsti šią problemą? Paaiškinimą turi psichologė Aušra Kurienė. Specialistai konstatuoja, kad netinkamu elgesiu virsta emocijos, kurių nesugebema apibūdinti žodžiais. Štai todėl reikia mokytis kalbėti apie emocijas, o ne patiems tėvams pykti, kad jų vaikai, kaip sakoma, „supyko iš oro“. Tikimės, kad šiandien išgirsti patarimai jums bus į naudą.

 

2021 m. gruodžio 18 d.

Šįsyk „Sveikatos kultūroje“ panagrinėkime toksiškus santykius. Kas tai? Labai konkretų atsakymą turi mūsų ekspertai, kurie sako, kad neretai poros susiduria su toksiškai santykiais. Ką daryti, kad visa tai nesibaigtų skyrybomis ir nusivylimu, pasakoja psichoterapeutas Julius Neverauskas. Bičiuliai, tikimės, kad šiandien išgirsti patarimai jums bus į naudą. Geros žiemos, artėjančių švenčių ir dažniau išgirskite apie save „pora kaip tvora“!

 

2021 m. gruodžio 11 d. 

Ar kiekvieną rytą į darbą keliaujate kaip į šventę? Smagu, jeigu taip. Vis dėlto nemažai žmonių jokios šventės darbe nejaučia – jie yra perdegę. Taip sako ekspertai, pastebintys, kad pernelyg daug dirbantys žmonės yra emociškai išsekę, savaitgalio poilsis jiems jau nebepadeda, be to, perdegę žmonės nesidžiaugia savo darbo rezultatais. Ilgainiui tokia būklė gali nulydėti iki depresijos, o ji – iki medikamentų vartojimo. Bet tam galima užkirsti kelią. Kaip? „Sveikatos kultūros“ ekspertė, gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė turi patarimų. Tikimės, kad „Sveikatos kultūroje“ išgirsti patarimai jums bus į naudą ir pavyks rasti balansą tarp poilsio ir darbo laiko. Ne veltui sakoma, kad „reikia įsiklausyti į savo organizmą“ – jeigu pamažu dingsta džiaugsmas, pasitenkinimas darbu, verta pagalvoti – ar tikrai reikia spausti „iki dugno“? Gal galima gyvenimą susitvarkyti kitaip?

 

2021 m. gruodžio 4 d.

„Sveikatos kultūroje“ paprastai jums pateikiame daugybę patarimų kaip gyventi geriau, o nemažai tų patarimų susiję su emocinės sveikatos stiprinimu. Ji labai svarbi. Praėjusią savaitę su ekspertais aptarėme priklausomybes (kaip jos atsiranda ir kaip su jomis kovoti), o šiandien pabendraukime apie kopriklausomybes. Kas tai yra? Jeigu trumpai – kopriklausomu žmogus tampa tada, kai ima gyventi priklausomo žmogaus gyvenimą, į jį įsitraukia ir… lyg norėtų priklausomybę turinčiajam padėti, bet dėl netinkamo elgesio (ar kartais žinių trūkumo) nepavyksta. Detalesnį kopriklausomybės paaiškinimą turi „Sveikatos kultūros“ ekspertas, gydytojas psichiatras Jonas Fugalis.

 

2021 m. lakpričio 27 d.

Pastaruoju metu „Sveikatos kultūroje“ kalbame apie tai, kaip pagerinti savo emocinę būklę – jeigu ji gera, tuomet esi darbingesnis, geriau pailsėjęs. Vis dėlto tam koją gali pakišti įvairios priklausomybės. Jas tyrinėjantys specialistai sako, kad priklausomybės yra dviejų rūšių – vienos yra susijusios su žmogaus elgesiu (pavyzdžiui, žmogus yra priklausomas nuo socialinių tinklų arba netgi nuo darbo), o kitos priklausomybės yra susijusios su kokiomis nors medžiagomis (pavyzdžiui, kada suvartojama akivaizdžiai per daug alkoholio). Ir vienos priklausomybės, ir kitos gali pridaryti žalos kartais netgi to nejaučiant. Kaip atpažinti metą, kada reikia stabdyti save? O jeigu pačiam sustoti nepavyksta, kada kreiptis į specialistus? Ar reikia jų bijoti? Atsakymą turi „Sveikatos kultūros“ ekspertas, gydytojas psichiatras Jonas Fugalis.

 

2021 m. lapkričio 20 d.

Bičiuliai, ar kada nors patys pastebėjote, kad per daug laiko praleidžiate prie išmaniųjų įrenginių? Galbūt mėginote nuo jų „pabėgti“? Pavyzdžiui, metėte sau iššūkį prie kompiuterio praleisti ne daugiau nei porą valandų per dieną arba išsitrynėte „Facebook‘ą“? Specialistai sako, kad išmanieji įrenginiai ir internetas labai įtraukia ir gali netgi išsivystyti priklausomybė nuo jų. „Sveikatos kultūroje“ pažvelkime į šią problemą. Juolab mūsų kalbinta ekspertė – Renata Gaudinskaitė iš Skaitmeninės etikos centro – sako, kad priklausomybė nuo kompiuterių gali būti tokia pat stipri kaip ir nuo įvairių svaigalų arba lošimo. Ką daryti, jeigu juntama, kad norisi pokyčių ir norisi „išsilaisvinti“ nuo šios kompiuterinės priklausomybės? Nors dažnai pasakoma, kad dėl per ilgo naudojimosi kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu gali „akys išvarvėti“, aiškėja, kad čia ne vienintelė problema. Tuo galėjome įsitikinti ir paklausę mūsų kalbintos ekspertės. Ačiū jai darkart, o jums linkime rasti tinkamą balansą ir laisvalaikį (arba ilgėjančius vakarus) leisti ne vien prie kompiuterio, o, pavyzdžiui, su šeima žaidžiant stalo žaidimus.

 

2021 m. lapkričio 13 d.

„Sveikatos kultūroje“ mes ir toliau atvirai bendraujame apie emocinę sveikatą, o specialistai mums pateikia įvairiausius patarimus, kaip pasijusti geriau. Šiandien pažvelkime į paauglius: turbūt visi žino, kad būti paaugliu nėra lengva. Jie patys pasakoja, kad daugiausia sunkumų kyla mokykloje – didelis krūvis, reikia daug išmokti, ne visose mokyklose aplinka draugiška. Tai pastebi tėvai, bet ne visuomet žino kaip ir ką reikėtų daryti, kaip reaguoti, jeigu vaikas šypsosi mažiau arba yra kiek piktesnis nei anksčiau. Patarimų šiuo klausimu turi psichologė ir psichoterapeutė Aušra Kurienė. Turbūt sutiks kiekvienas, kad geras tėvų ir vaikų santykis yra labai svarbus. Tikimės, kad šiandien girdėti patarimai padės tą santykį užmegzti arba dar labiau sutvirtinti, nors (ko gero) visi sutinka, kad šis procesas sudėtingas, o dažnas sau pasako „žinau, kad nieko nežinau“ ir tiesiog numoja ranka į problemą.

 

2021 m. lapkričio 6 d.

Pastarosiomis savaitėmis „Sveikatos kultūroje“ mes kalbame apie emocinę sveikatą – įvairūs specialistai pateikė daugybę patarimų, kaip pasijusti geriau, jeigu atrodo, kad nėra jėgų. Vieni mūsų kalbinti ekspertai sakė, kad vertinga atrasti daugiau laiko poilsiui, kiti aiškino apie pasivaikščiojimo, sporto naudą. Bet ne visada tai gali padėti pasijusti geriau. Kartais pataisyti emocinę sveikatą gali tik medikai. Vis dėlto yra problema – į juos dalis žmonių baiminasi kreiptis, nes turi įvairių išankstinių nuostatų apie tai, kaip tvarkomasi su vienokiomis ar kitokiomis problemomis. Viena iš dažnesnių baimių skamba taip: niekur nesikreipsiu, nes būsiu gydomas vaistais. O jų gerti tikrai nesinori! Bet medikai sako: nereikia jų baimintis – šiais laikais yra svarbus kompleksinis problemų sprendimas. Kitaip tariant, medikai derina įvairius būdus, randa patį geriausią ir taip pagerina emocinę, psichologinę sveikatą. Kodėl ir kuo toks derinimas yra svarbus pasakoja gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius.

 

2021 m. spalio 30 d.

Šį ilgąjį savaitgalį turbūt daugelis pailsės, o kitą savaitę vėl grįš prie darbų. Praeis viena kita diena darbe ir vėl norėsis ilgesnio poilsio… Kodėl taip atsitinka? Specialistai sako, kad pirmadienis dažnam prasčiausia savaitės diena dėl to, kad mūsų gyvenimo tempas tiesiog per greitas: darbas veja darbą, atsiranda dirglumas, piktumas, dažnas žmogus net nebemoka pailsėti. Ir jeigu pailsėti vis tik pavyksta ir pailsėjus pasidaro geriau, grįžus prie rutinos vėl viskas kartojasi iš naujo. Ar yra patarimų, kaip to išvengti? Yra. Juos mūsų eteryje netrukus pateiks gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Zita Alseikienė. Ilgasis savaitgalis – puiki proga atsipalaiduoti. Ir, kaip sakoma, „pailsėjęs žmogus laimingesnis“, todėl išmokti pailsėti tiesiog būtina. Atsiminkite tai kitą savaitę grįžus prie darbų. Tikiuosi, kad šiandieniniai ekspertės patarimai jums bus į naudą.

 

2021 m. spalio 23 d.

Savaitgalį ko gero daugelis gali atsipalaiduoti nuo darbų. Turbūt džiaugiasi tie, kurie į darbą eina kaip į šventę: kada ten gali dirbti, realizuoti save ir, aišku, užsidirbti. Bet ne visada darbas vyksta sklandžiai. Pavyzdžiui, kartais kyla įvairiausių įtampų ir santykiai su kolegomis klostosi ne itin gerai. Ką daryti? Patarimų turi psichologė Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė, kuri netrukus mūsų eteryje papasakos, kaip pabandyti spręsti situacijas, kuomet tiesiog nesiseka dirbti su kolega. Galbūt kolega jaučiasi prastai, jo emocinė būklė ne pati geriausia ir galime kaip nors padėti? Į šį klausimą pabandykime atsakyti čia, „Sveikatos kultūroje“. Savaitgalį atsipalaiduokite, o jau pirmadienį linkime į darbą eiti kaip į šventę! Tikimės, kad psichologės pateikti patarimai bus į naudą ir darbe bus gerokai maloniau. Prireikus padėkime kolegoms. Juk sakoma: „draugą nelaimėje pažinsi“. Šypsokitės ir būkite geros nuotaikos! Rudenį tai svarbu.

 

2021 m. spalio 16 d.

Šiandien kartu pabandysime sugriauti kai kuriuos mitus. Tie mitai – apie emocinę sveikatą. Ją, kaip sako gydytojai, būtina prižiūrėti ir stiprinti – visai kaip ir fizinę sveikatą. Dažnas susimąsto apie savo išvaizdą, keliauja į sporto klubą, nevalgo tam tikrų produktų ir kitaip sveikatinasi. Bet patys gydytojai pastebi, kad reikia susirūpinti ir tuo, kas dedasi galvoje, kokia žmogaus savijauta. Vis dėlto yra daugybė mitų apie emocinę sveikatą ir jie, pasirodo, užkerta kelią daliai žmonių kreiptis į specialistus, nors tai – reikalinga. Kas tai per mitai, kiek iš jų yra bent kažkiek pagrįsti, kodėl reikia su jais kovoti? Į šiuos klausimus „Sveikatos kultūroje“ atsako gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius.

 

2021 m. spalio 9 d.

Kiekvienas žinome, kaip svarbu pailsėti. Tai lemia geresnę savijautą, geresnius rezultatus darbe, sakoma, kad pailsėję ir laimingi žmonės daugiau uždirba ir geriau gyvena. Bet dalį žmonių kankina nemiga, kuri neleidžia gerai pailsėti. Šiame laidos įraše išgirsite gydytojos psichiatrės psichoterapeutės Zitos Alseikienės patarimus, kaip miegą pagerinti. Ji paaiškins, kodėl atsiranda nemiga ir kada vertėtų susirūpinti. Savaitgalį nepamirškite gerai išsimiegoti, o jau nuo kitos savaitės galite pabandyti pradėti formuoti naujus miegojimo įpročius. Galima pradėti nuo paprastų dalykų – patogiai paklotos lovos ir išvėdinto kambario. Juk sakoma „kaip pasiklosi taip ir išmiegosi“. Būkite pailsėję ir dėl to laimingi!

 

2021 m. spalio 2 d.

Laimingas darbuotojas – didžiausia vertybė. Ir pačiam žmogui darbe gera (tiesiog norisi dirbti), ir darbdavys laimingas, nes turėdamas patenkintus darbuotojus pasieks pačius geriausius rezultatus: tokie žmonės dirba našiausiai, kokybiškiausiai ir – svarbiausia – noriai. Deja, dalyje darboviečių gera darbo aplinka nėra savaime suprantamas dalykas, o darbuotojų psichologinė sveikata – prasta. O tada prasideda problemos. Ką daryti, kad darbe būtų gera, kad jaustumeisi reikalingas ir kodėl kartais darbas nebedžiugina pasakoja psichologijos ekspertė Jurgita Lazauskaitė – Zabielskė. Nors ir savaitgalis, linkime jums gerų darbų ir, žinoma, linkime, kad galėtumėte sau pasakyti „aš myliu savo darbą“! Medikai sako, kad nereikėtų pamiršti savo emocinės sveikatos, stengtis, kad darbas teiktų malonumą.

 

2021 m. rugsėjo 25 d.

Kartais žmonės vengia gydytojų, nes turi pačių įvairiausių baimių. Įsivaizduojate, kokių pasekmių gali turėti delsimas vien dėl baimės eiti pas gydytoją?! Ypač tai aktualu tais atvejais, kada delsti negalima, nes liga plinta greitai ir svarbi kiekviena diena. Ir patys gydytojai pripažįsta, kad yra pacientų, kurie ko nors bijo. Štai dantų gydytojai pasakoja apie jų paniškai bijančius pacientus. Bet, pasirodo, ir gydytojai radiologai susiduria su pacientų baimėmis. Mes pasikalbėjome su gydytoju, kurio sritis išskirtinė. Ji susijusi su radiacija. Aiškėja, kad dalis pacientų atsisako branduolinės medicinos tyrimų, nes galvoja, kad bus pakenkta jų sveikatai. Jie bijo radiacijos! Kiek pagrįsta baimė būti „apšvitintam“ ir kodėl nereikia galvoti, kad tyrimas prilygsta kelionei į Černobylį pasakoja Santaros klinikų gydytojas radiologas Donatas Jocius.

 

2021 m. rugsėjo 18 d.

Nemažą dalį žmonių vargina peties skausmai. Jie gali būti erzinantys, nes petį suskausta, pavyzdžiui, ką nors keliant ar netgi valantis dantis arba rašant kompiuteriu. Toks skausmas atsiranda dėl įvairių priežasčių, bet, laimei, Lietuvos medikai pradėjo šias problemas spręsti specialiomis operacijomis. Paprastai skausmas kyla dėl problemų su sąnariu. Galima jį pakeisti, bet komplikacijų rizika didesnė. Todėl Lietuvos medikai specialiu būdu išmoko sutvarkyti sausgysles ir to pakanka, kad skausmas praeitų. Pirmasis šalyje tokią operaciją atliko Santaros klinikų ortopedas traumatologas Tomas Butėnas. Jis netrukus mūsų eteryje papasakos apie peties skausmą, iš kur jis atsiranda ir kaip ypatinga operacija gali padėti su problema susitvarkyti.

 

2021 m. rugsėjo 11 d.

Šįkart prisiminkime Vydūną – jis nebuvo gydytojas, bet žmones dar anuomet aktyviai ragino saugoti sveikatą, stiprinti ją ir taip išvengti ligų. Kitaip tariant, pasak Vydūno, reikia užkirsti kelią ligai ir tuomet nereiks su ja kovoti. Kaip saugoti sveikatą? Ėmė ir paaiškino Vydūno draugijos garbės pirmininkas, gydytojas Tomas Stanikas. Gyvenkite sveikai, stiprinkite savo sveikatą ir išvenkite ligų! To ir norisi jums palinkėti. Kaip pataria Vydūnas – šios mūsų rubrikos herojus – reikėtų gyventi paprastai, saikingai, treniruoti savo kūną, dvasią ir sielą. To ir norisi jums palinkėti!

 

2021 m. rugsėjo 4 d.

Atėjo ruduo, prasidėjo mokslo metai. Jų pradžią, akivaizdu, lydi nerimas dėl koronaviruso – daug kas sako, kad padėtis trapi, būtina saugoti vaikų sveikatą, žiūrėti, kaip COVID plinta mokyklose. Medikai sako, kad vaikai galėtų ir turėtų prisidėti prie visuomenės imuniteto formavimo, juolab skiepytis gali vaikai nuo 12-os metų. Kokia skiepų nauda vaikams ir kaip vakcina gali padėti apsisaugoti nuo plintančios delta atmainos, pasakoja profesorius Rimantas Kėvalas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos vadovas. Pasiskiepykite dabar ir šaltąjį metų laiką pasitikite saugiai. Juolab medikai rekomenduoja imunitetą pradėti formuoti anksčiau, nes tai užtrunka. Sveikata – brangiausias turtas. Šiandien ją galite įsigyti nemokamai vakcinacijos centruose visoje šalyje. Todėl būkite sveiki ir saugūs!

 

2021 m. rugpjūčio 28 d. 

Ruduo jau čia pat. Tai reiškia, kad artėja ir šaltasis metų laikas, kurį kasmet lydi įvairiausi susirgimai ir peršalimai. Dar prisidėjo pandemija ir koronavirusas. Medikai jau pastebėjo, kad susirgimų COVID‘u daugėja, daugiau pacientų atsiduria ligoninėse ir konkrečiai – intensyviosios terapijos skyriuose, kuriuose gydomi sunkiausiai sergantys žmonės. Su tokio skyriaus vadovu mes ir pasišnekėjome – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikoje dirba dr. Tomas Tamošuitis, kuris ir papasakojo, kaip skiepai gali padėti išvengti patekimo į jo vadovaujamo skyriaus medikų rankas. Pasiskiepykite dabar ir šaltąjį metų laiką pasitikite saugiai. Juolab medikai rekomenduoja imunitetą pradėti formuoti anksčiau, nes tai užtrunka. Sakoma, kad „laikas – pinigai“. Šiuo atveju „laikas – sveikata“. Todėl verta susimąstyti ir, aišku, pasiskiepyti – skiepas gali padėti išvengti liūdniausių pasekmių.

 

2021 m. rugpjūčio 21 d.

Artėja ruduo – iki jo vos kiek daugiau nei savaitė. O ruduo – grybų metas, grybauti į miškus išvažiuos tūkstančiai žmonių visoje šalyje. Kaip ir kasmet. O gydytojai – irgi kaip kasmet – turės darbo: padėti tiems, kurie prisirinkę nuodingų grybų jų privalgė ir, natūralu, apsinuodijo. Yra tam tikros taisyklės, kurių laikantis problemų galima išvengti. Kokios tos taisyklės ir kas gresia, jeigu į pintinę (o vėliau ir ant stalo) patenka nevalgomas grybas, pasakoja gydytojas toksikologas Robertas Badaras. Grybaukite atsakingai, nedėkite į savo pintinę bet ko, o šiais laikais praversti gali ir specialios programėlės išmaniesiems telefonams, kurios atpažįsta grybus ir pasako – nuodingi jie ar ne. Bet ir programėlėmis pasitikėti aklai negalima. Geriausias patarimas: jeigu kyla abejonių dėl grybo tinkamumo, tai išmeskite jį. O šiaip jau grybautojams norisi palinkėti, kaip sakoma, rasti „tikrą grybų karalių“. Ir, aišku, rudeniško lietaus, kad grybai apskritai augtų.

 

2021 m. rugpjūčio 14 d.

Šiandien kalbame apie kraujo donorystę. Medikai sako laukiantys kraujo donorų – jų reikia visoje Lietuvoje. Dovanoto kraujo poreikis tikrai didelis – medikai be jo apsieiti tiesiog negali, nes kraujo pakeisti kuo nors kitu (pavyzdžiui, operacijos metu) neįmanoma. Tačiau kai kam gali kilti klausimas – ar aš galiu padovanoti kraujo, kaip pasiruošti tam pirmajam kartui, ką reikėtų žinoti? Į visus šiuos klausimus atsako Santaros klinikų Kraujo centro vadovė, gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė. Gydytojai (kovojantys už savo pacientų gyvybes) sako – kraujas yra būtinas iš esmės visada, todėl kraujo donorai, žmonės galintys padovanoti kraujo, yra labai laukiami. Tik prieš tai reikia būti gerai pailsėjus, pavalgius, nepamiršti išgerti vandens, o jeigu kyla klausimas „ar aš galiu padovanoti kraujo?“, tuomet į jį gali atsakyti medikai kad ir tuose pačiuose kraujo centruose, kurie įsikūrę visoje Lietuvoje. Lietuvių liaudies patarlė sako: „Daug rankų didelę naštą pakelia“. Todėl visi kartu galime padaryti labai daug naudingų darbų.

 

2021 m. rugpjūčio 7 d.

Šiandien kalbame apie pacientų kultūrą. Dalis gydytojų pripažįsta: padėtis gerėja, bet dar ne viskas idealu. Pavyzdžiui, kai kurie pacientai nepaiso gydytojų rekomendacijų, negeria paskirtų vaistų, nepasitiki gydytojais ir neatsakingai žiūri į savo sveikatą. Taip pat problemų medikams kelia ir tai, jog dalis iš anksto užsiregistravusių pacientų tiesiog neatvyksta į kabinetą nurodytu laiku ir iš anksto apie tai nepraneša. Todėl formuojasi dar ilgesnės eilės pas gydytoją – o jų nemėgsta ko gero kiekvienas. Ką apie tai mano patys gydytojai? Apie tai papasakos doc. dr. Kęstutis Štaras, jis yra gydytojas ir Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas. Bičiuliai, šiandien iš esmės išgirdome tai, apie ką galvoja gydytojai – apie pacientus, kurie ne visada laikosi rekomendacijų, laiku neatvyksta ir panašiai. Turbūt gydytojai apie tai pacientams nekalba, patys gyvena su šiomis problemomis. Tačiau žinodami kaip yra iš tikrųjų, padėsime ir patiems medikams, o – galų gale – ir sau: ypač visi džiaugtųsi, jeigu eilės prie kabineto durų būtų trumpesnės. Kai kurie žmonės sako – „Aš visą gyvenimą taip dariau ir nieko nekeisiu“. Bet šiuo atveju vos trumpas skambutis į polikliniką, informacija apie neatvykimą gali palengvinti padėtį daugybei žmonių – ir pacientams, ir medikams.

 

2021 m. liepos 31 d.

Vasara – alergijų metas. Bent jau taip tikina gydytojai alergologai. Jie sako, kad didžiausias bėdas sukelia žiedadulkės. Pavasarį jos atsiranda iš medžių, vasarą – iš įvairiausių žolių. Kai kurie alergiški įvairiausiems vabzdžių ar mašalų įkandimams. Dar kitiems problemas kelia saulė. O kiti žmonės blogai pasijaučia ir visai nežino priežasties; ta priežastis gali būti alergija. Kaip ją atpažinti ir kaip jaustis geriau, jeigu alergija neleidžia gyventi ramiai? Apie tai pasakoja gydytoja alergologė Nijolė Šuliokienė. Bičiuliai, būkite saugūs laiką leisdami gamtoje – miške, prie ežero ar kitur. O gal net ir mieste – juk gydytoja minėjo, jog alergiją gali sukelti kokio nors vabzdžio įkandimas. O jie gi skraido ir mūsų miestuose, pavyzdžiui, parkuose. Kad ir tos pačios bitės… Štai liaudis sako – kai valgai medų, tai sakai, kad „bitės yra Dievo“, o kai įgelia, tai kone iškart tampa „velnio bitėmis“. Kurios geriau? Turbūt akivaizdu, kad pirmosios. Todėl reikia pasisaugoti, daug kas priklauso nuo mūsų pačių. Tad ir saugokimės, o, kaip minėjo gydytoja, dar atlikime tyrimus – kam esame alergiški, o kam nesame. Žinodami tai galėsime geriau apsisaugoti ir, svarbiausia, laiku gauti pagalbą, jeigu tokios prireiktų. Būkite sveiki ir saugūs, geros vasaros poilsiaujantiems!

 

2021 m. liepos 24 d.

Šiandien įdomi ir svarbi tema, labai aktuali ir moterims, ir vyrams. Ypač – būsimiems tėveliams. Planuojant atžalas svarbu rūpintis savo sveikata, tą turbūt žino kiekvienas. Tačiau tikrai nedažnas konkrečiai įvardintų kokią žalą naujagimiui gali padaryti alkoholio vartojimas. Ir jo, pasirodo, turėtų vengti ne tik būsimos mamos, bet ir būsimi tėčiai. Ką apie tai sako specialistai ir profesionalai? Pasakoja profesorius Algirdas Utkus. Gyvenkime atsakingai ir tuomet džiaukimės sveikata – neužtenka vien palinkėti „būk sveikas“. Gydytojai tarpusavyje juokauja, kad pacientai kartais gydosi konsultacijomis ir prašydami patarimų, o ne keisdami savo gyvenseną ir laikydamiesi konkrečių išgirstų rekomendacijų.

 

2021 m. liepos 17 d.

Ko gero visi žinome, kad gamtoje reikia pasisaugoti. Pavyzdžiui, sveikatos problemas gali sukelti persikaitinimas saulėje, taip pat erkės (jeigu nesiskiepysim). Tačiau bėdų gali pridaryti ir augalai. Vienas tokių – Sosnovskio barštis. Tai – invazinis augalas, kuris labai greitai dauginasi ir plinta; apskritai skaičiuojama, kad Lietuvoje juo užsisėję apie 10 tūkstančių hektarų. Svarbu žinoti, kada Sosnovskio barštis gali žmogaus sveikatai padaryti žalą ir kokia ta žala būtų. Viską konkrečiai aiškina gydytoja dermatovenerologė Giedrė Šaltmerė. Gamtoje būkime saugūs. Tikimės, kad gydytojos patarimai padės išvengti problemų poilsiaujant, padės išvengti susidūrimo su Sosnovskio barščiu. Gydytoja sako, kad svarbiausia vengti kontakto su nepažįstamais augalais. Todėl juos svarbu pažinti – kaip sakoma, „atsarga gėdos nedaro“. Būkite saugūs ir gero poilsio šią vasarą, jeigu atostogaujate arba ketinate tai daryti!

 

2021 m. liepos 10 d.

Gydytojai sako, kad tūkstančiai žmonių visoje Lietuvoje turi priklausomybių. Jų gali būti pačių įvairiausių. Vieni nusprendžia problemas slėpti, kiti jas – priešingai – ryžtasi tvarkyti su medikų pagalba. Ir čia jokios problemos, nes gydytojai gali padėti ir rekomenduoti geriausią būdą. Tuo nesunku įsitikinti išgirdus ką kalba gydytoja psichiatrė Nijolė Goštautaitė Midttun. Ji (kaip dažną) išskiria priklausomybę nuo alkoholinių gėrimų ir sako, kad kai kurios gydymo priemonės, pavyzdžiui, kodavimas tėra šarlatanizmas ir pinigų viliojimas. Kodėl? Ji paaiškino viską labai konkrečiai.

 

2021 m. liepos 3 d.

Gydytojai turi svarbią žinią – kiekvienas iš mūsų gali nešiotis „tiksinčią sveikatos bombą“, kuri gali likti nepastebėta. Jos paprastai niekas nepamato, jeigu specialiai neišsitiria. Ir jeigu ta „uždelsto veikimo bomba“ sprogsta (tiesiogine šio žodžio prasme), tada, kaip sako medikai, gali baigtis liūdnai. Ta „bomba“ yra aneurizma. Kas ta aneurizma, kokią žalą jos plyšimas gali padaryti ir kaip nuo tokios ligos apsisaugoti? Atsakymą turi kraujagyslių chirurgas Gediminas Vaitėnas. Jis ir paaiškino viską labai konkrečiai. Rūpinkimės savimi, savo sveikata ir gera savijauta. Jeigu taip ir darysime, tuomet gyvensime ilgai ir laimingai. Paprastai per gimtadienį linkime „šimto metų“ ar panašiai… Kad tokie linkėjimai išsipildytų, gydytojai, kaip girdėjome, rekomenduoja išsitirti. Laimei, tie tyrimai egzistuoja, todėl čia posakis „užbėgti už akių“ įgauna dar didesnę prasmę – juk „užbėgus už akių“ galima išsaugoti savo ar artimojo gyvybę! Tad išsitirkite, „užbėkite už akių“ aneurizmai ir didelėms sveikatos problemoms bei gyvenkite sau ramiai ir ilgai.

 

2021 m. birželio 26 d.

Turbūt kiekvienam iš mūsų svarbu, kaip mes atrodome. Dažnas sako norintis būti visuomet jaunas. Todėl reikia tinkamai prižiūrėti savo odą – tam, kad ji visuomet išliktų jauna, o raukšlės nesiformuotų. Taip, raukšlių galima išvengti! Pabendravome su gydytoja dermatovenerologe, profesore Matilda Bylaitė-Bučinskiene. Ji pateikė patarimų – ką daryti, kad oda išliktų graži, kaip ja pasirūpinti ir paaiškino, kodėl formuojasi raukšlės.

 

2021 m. birželio 19 d.

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 250 tūkstančių žmonių, kurie persirgo koronavirusu. Nors infekcija atsitraukė, persirgę žmonės rizikuoja sirgti vadinamomis „pokovidinėmis“ ligomis. Pavyzdžiui, pasveikus nuo koronaviruso širdis gali veikti jau nebe taip, kaip anksčiau. Dabar pastebima, kad persirgusiems COVID‘u gali išsivystyti miokarditas – širdies raumenų uždegimas. Pačiam pastebėti šią ligą yra sunku, kartais tai sunku padaryti net ir specialistui. Kaip nuo koronaviruso nukenčia širdis ir kaip ją išsaugoti sveiką pasakoja gydytoja radiologė, profesorė Nomeda Valevičienė.

 

2021 m. birželio 12 d.

Kiekvienas iš mūsų ko gero daug ir sunkiai dirba. Po darbo dienos neretas sako „vos kojas pavelku“ – kojos būna pavargusios, jos, atrodytų, pasunkėja. Taip gali būti dėl dviejų priežasčių – tiesiog pavargote ir kojas būtina pailsinti arba kūnas jus perspėja apie gresiančias ligas. Abu atvejus reikia mokėti atpažinti. Kaip tą padaryti? Kada kojas tiesiog paskausta, o kada reikėtų gydytojo konsultacijos? Apie tai pasakoja tikras profesionalas – kraujagyslių chirurgas Gediminas Vaitėnas.

 

2021 m. birželio 5 d.

Prasidėjo vasara, vis daugiau laiko praleidžiame saulėje. Tačiau ar tikrai žinome kokie pavojai slypi lepinantis saulės voniomis? Kai kurie gydytojai imasi už galvų – per ilgas buvimas saulėje gali turėti ilgalaikių pasekmių. Ir tai tikrai ne ilgalaikis įdegis, o ilgalaikės sveikatos problemos. Ar visada verta siekti tobulo įdegio bet kokia kaina? Kur yra riba, kada saulė iš naudingos tampa žalinga? Apie tai mūsų eteryje pasakoja gydytoja dermatovenerologė, profesorė Matilda Bylaitė-Bučinskienė.