„Niekada negali žinoti, kur rasi gėrį, o kur – blogį, kur priešą, o kur – draugą. Visą gyvenimą gyvendama Charkive, šalia Belgorodo, maniau, kad rusai – mūsų artimiausi kaimynai, broliška šalis, kuri visada mus palaikys. O daugybė jų atėjo mūsų užmušti…“ – su pastebimu jauduliu balse pasakoja ukrainietė, Lietuvoje jau pažįstama dainininkė Aliona Enko–Olena,– „Kai, prasidėjus karui, važiavau per pusę Europos į Lietuvą, negalėjau įsivaizduoti, kiek šilumos ir gėrio čia gausiu, kokius artimus žmones sutiksiu. O kai savo akimis pamačiau, kiek Lietuva daro dėl Ukrainos, labai panorau parašyti dainą apie mūsų tautas, apie tą neišmatuojamą meilę, kurią čia pajutau ir kuri gali įveikti bet ką.“

Dainos užuomazgos atsirado, kai viename Ukrainos palaikymo koncerte Olena sutiko ten su grupe grojusį Giedrių Leškevičių: „Vienareikšmiškai, pajutau kūrybinę simpatiją iš pirmo žvilgsnio. Man patiko jo energija, jo darbas scenoje. Patiko, kad jis ten toks gyvas. Giedrius padovanojo savo albumą, kurį automobilyje be perstojo klausiau tris dienas. Žinojau, kad anksčiau ar vėliau sukursime duetą.“ Giedrius taip pat pripažįsta tąkart negalėjęs pro ausis praleisti Olenos pasirodymo: „Kai ji uždainavo, kūnu nuėjo šiurpulys. Tokią emociją gali atnešti tik žmogus, kuris pats kupinas jausmo ir išgyvenimų. Akivaizdu, Olena pirmiausiai yra labai tikra. O kai tą tikrumą pajunti – lengva ir kurti kartu.“

Į naujai gimusio dueto dainą „Viesulai“ telpa daug: tai – ir mūsų panašumai, kai tariam tą pačią reikšmę turinčius žodžius – lietuvišką „dėkoju“ ir ukrainietišką „дякую“, ir dvi skirtingos jūros – Baltijos ir Juodoji, ir atstumas, kuris išnyksta, kai vienas kitą priimi atvira širdimi. „Be galo gera buvo jausti tą bendrumą viso kūrybinio proceso metu, iš visų šio proceso dalyvių. O jų šįkart nemažai – ne tik mes su Olena, bet ir dainos bendraautorius Donatas Gelažauskas, ir ritmo meistras Tomas Chveduk, ir galutinę aranžuotę sukūręs Andrius Bernatonis, ir vaizdo operatorius Žygimantas Kaminskas, ir fotografė Maša Frolova,“ – vardija G.Leškevičius, o Olena priduria: „Labai noriu, kad klausytojai patys viską išgirstų, pamatytų, o svarbiausia – pajustų. Ir tikiuosi, kad tai pirmas, bet ne paskutinis mūsų duetas.“