Kūrėja Petunija pristato naujausią savo singlą „Gal tik vakarėja“ ir kartu su juo pasirodantį vaizdo klipą. Naujoji daina pirmą kartą gyvai nuskambėjo Kalnų parke, kur susirinkę klausytojai tapo vienais pirmųjų, išgirdusių naujausią atlikėjos kūrybą.
Po intensyvaus koncertinio laikotarpio Petunija sako kūryboje atrandanti savotišką atsvarą sceniniam gyvenimui. Jai studija tampa vieta, kurioje galima sustoti, susikaupti ir įsiklausyti į save.
„Po svarbių koncertų gera galėti grįžti į kūrybą, įsižeminti. Išlaikyti ramų protą man padeda buvimas studijoje, melodijų kūrimas ir tekstų rašymas. Šiemet tai dariau daug ir džiaugiuosi, kai rezultatais galiu pasidalinti“, – pasakoja atlikėja.
„Gal tik vakarėja“ tęsia Petunijos kūryboje ryškėjančią šiuolaikinio lietuviškumo liniją. Dainoje ji kalba apie šiuolaikinius santykius, jų nuolatinę tėkmę ir gebėjimą priimti kasdienybę tokią, kokia ji yra.
„Dainą rašiau galvodama apie modernius santykius, jų tėkmę bei susitaikymą su kasdienybe. Dainos man geriausiai rašosi, kai jausmus galiu išdidinti lyg su mikroskopu. Kartais užtenka vienos minties, kuri tuoj pat praeina, bet jei neleidi jai pabėgti – gali gimti nebloga daina“, – kūrybos procesu dalijasi Petunija.
Naujajame kūrinyje atlikėja ir toliau ieško sąsajų tarp šiuolaikinio žmogaus patirčių ir lietuviškos kultūros. Pasak Petunijos, mitologijoje ir senosiose lietuvių dainose žmogaus vidinė būsena dažnai perteikiama per gamtos reiškinius, augalus ar paukščius. Šį ryšį ji siekia atrasti iš šiandienos žmogaus perspektyvos.
„Mitologijoje ir senosiose lietuvių dainose žmogaus būsena itin dažnai atskleidžiama pasitelkiant gamtos reiškinius, augalus ar paukščius. Man be galo įdomu šio ryšio ieškoti iš dabartinės, šiuolaikinio žmogaus perspektyvos. Šioje dainoje daugiau žmogiškumo, tad vaizdo klipe mistikos įsileidome pasitelkdami dangaus kūnus įkūnijančius personažus – Mėnulį ir Saulę“, – pasakoja kūrėja.
Vaizdo klipui pasirinkta mažiau atrasta filmavimo lokacija – Vytenio parkas. Čia susipina šiuolaikinė istorija ir mistiška vizualinė atmosfera, o Mėnulio bei Saulės personažai tampa simboliniu tiltu tarp žmogaus jausmų, gamtos ir senosios lietuviškos pasaulėjautos.
